franco-provenzale

LEGENDA

É : e come in italiano

È : e lunga

OU : u italiana

U : u francese

OI: oi e non ua

Ô : ò verbo

Ò : o preposizione semplice equivalente ad „a“

CIA, CIO, CIU: cia, cio, ciu come in italiano

GI e Gé: ge e ge italiani

QUI e QUÉ: chi e che italiani

H: per s aspirata

IN: in

EN: en

AN: an

Li mainà dla hkola i sont:

Baudin Ilario

Cordero Anna

Cordero Gianna

Lucani Marco

Lucani Mariella

Martinelli Anna

Martinelli Giuseppe

Perono Lauri

Recrosio Laura

Recrosio Nadia

Reinaudo Angela

Reinaudo Mara

Reinaudo Nelly

Reinaudo Tiziano

Lé magistré i sono:

Faccio Rita

Stefano Maria Gabriella

LI PROVÈRBI DLI VIÉ

PROVÈRBI ENFUMÀ AL TEN

LÉ NÉBIÉ

Sé lé nèbié i vant ò Ohta, ciapa la sapa et va a sohta!

Sé lé nèbié i vant a Lévant, ciapa la sapa et va en tél ciamp!

Sé lé nèbié i vant ò Lans, pren la sapa et va en tél ciamp !

LOI NÉI

A Pont Runtil ô l ét la néi al méis d’avril

San Giusé (19 marf) ô l’ét enko en bon marcian da néi !

Dépoi na néua: sè lé pianté i déhciargiont gnent la néi, i nen démandont d’auto.

La néi dicembrina l ét Kome la lardina

Sé la piogi non la guasta i durét fin’a Pasqua!

S’ô nèit lo gèn Karlévà, ô li vint enko trentétréi névà

Lo géil ô vihtét mai l’ultim (ô dévét enkò vinili dé néi)

LO SÉROI ET LA PIOGI

Sé lo Valon ô at lo ciapél o qu’ô fait burt, o qu’ô fait bél!

S’ô piét lo gèr dé Santa Bibiana, ô piét Karata gèr et na sénana!

Kanqué lo séroi ô fait fènéhtron, ciapa la sapa et vatet ò mason !

Sé ô piét a Sant Médard pèr Karanta gèr ô vét sia part.

Sé ô sèrénét a la matin, ô i ét la piogi al Kamin !

sé ô sèrénét dé noit ô durét fin qué lo pon ô l’ét Koit !

BOKANDO LO KALENDARI

A Endénial li mohcion !

A Pahqué li guiafon!

ENDÉNIAL – PAHQUÉ

A San Luc (18 otobèr) la néi en sli fuc! Portavo lo bohc douant !

Sant’Antoni, n’euira bona! (Lo 17 dé génèr, li gèr i sont slongia dé n’euira!

A la Kandélora da l’invèrno siamo fora!

LA LUNÀ

Sé la lunà i at lo ré o néi, o bré!

Séména a lunà tendra, trapianta a lunà dura!

Lo vin ô sé tirét a lunà dura.

ENFUMÀ A LI MÈIS DL’ ANF

Lo méis d’avril, lavar i ahquélé et alar durmir !

Génèr génèranda, té ma enkò gnent fait gèlar la ciamba !

Dui gèr i éi, dui gé li imprunto da kompar févrèr et gé tla fasèré enkò vèr.

Mars et marson g’éi envèrnà mié moton !

Gé emprunto dui gèr da kompar avril et gé tli foi enkò murir !

I DÉMANDONT MARF :

L’ultim gèr dé févrèr li mainà i prendont kampané, kampanin et kampanon et i vant plé vié, plé piafé, pli cianton a démandar marf.

Ò RONC I DIONT :

Marf, marf vinténet! Kon na grana dé frument, faine vinivi sètfent !

A LA KORDÉNÈRI I DIONT :

Marf, marf vinténet, kon la primà takà lé dent!

LO MÉIS DÉ GÉNÈR ET LI MÈRLO

Lo mèrlo, en iagio, ô l’érét bianc, apré ô at dit a la fin dé génèr:

Génèr, génévrot, g’ei envèrnà mié mèrlot! »

Génèr ô i at réhpondu :

Tréi gèr I éi enko,

tréi n’emprunto da mon komparé févrèr

et tla foi enko vèr ! »

Ô at fait tanta fréit qué lo mèrlo ô at dovu pasar su plo kamin et ô l’ét vénu tot néiro

(Térsi)

D’AUTI PROVÈRBI

Lo pan dli patron ô at sèt crohté et poi enkò lo crohton!

La fènà prudenta i vèt la sèrventa. Lo patron ô vét lo garson.

Mieui en koko enqué qué na gèrnà déman.

Lo lu ô pèrt lo péi ma gnent lo vifi !

Quèr content lo ciél ô l’aidét!

Lo vin ô gavét li dispiasir!

Lo vin ô l’ét la tèta dli vié!

Li fasuél i dévont sentir sonar lé kampané! (ventà gnent butar la sément tant profonda).

Marcia gabà venté gnent alar !

Lomban, lamban, fin qué té dévé faré enqué, rémanda gnent a déman.

Li prèvé kon l’infer, li karabinié kon li fèr i tégnont lo mondo frem!

Dé fahtudi al mondo ô gné n’ét pèr lo borgno et è pèr féiqui qu’ô lo ménét

Ô I ÉT LO DIT:

Tie furbo komé kalo qu’ô ciantét dé noit! (Kalo qu’ô ciantét dé noit ô l’ét lo loc)

Teè trouaré gnonka en rak ent’un quiapéi!

Li ruga a tahcèri li marèt en ratèri ! (li ruga pèr disè li Vasoanin; li marét pèr disè li foréhtèr)

Ô l’ét komé donar na karaméla en bucì a branci (per disè qu’ô sèrvéit a gnent d’artot).

PÈR DISÈ QUÉ UN Ô L’ÈT LONC

Gé htiro gnanka tan ten a sèrventa an prèivé !

Tè pi lonc qué na mèsà ciantai !

PÈR DISÈ QUÉ UN Ô VALÈT L’AUTO

Tirètè nai péila ! Kuncèmè gnent bafion !

PÈR DISÈ QUÉ UN Ô TÉ VIHTÉT SEMPÉ TAKÀ

Ô l’ét piès què la lardi !

Ran, ran lo malado ô portét lo san!

Ô i ét en Dio anqué pli ciok!

Lo ruga a tahcèri lo marèt en ratèri

AL KUKUC

La fii i démandét al kukuc: “Ku-Kuc, dla barba rossa, tra vair’anf gé saré mariai?”

I hkotét lo kukuc qu’ô ciantét:

Ku-Kuc! Ku- Kuc!:::“

ogni iagio qu’ô fait “Ku-kuc!” ô sé kontiét n’anf.

A LA LUMAFI

Lumafi, lumafon, trai fèr tié kornon!

Sé tli trai gnent fèr la mort gé tè foi vèr!”

MIA MÀ ET LO RATAN

En iagio ô i érét mia mà et ô i érét sempé lo ratan qu’ô portavét via li polin. Mia mà i voléit kahtigar lo ratan; aleuira i at takà li polin a la piota dla gèrnà. Ô l’ét vénu lo ratan, ô at préit la gèrnà kon tuti li polin takà et mia mà i ét htai kahtigai. (LILLA)

BATIHTA, FILA LA RIHTA

Batihta, fila la rihta,

la rihta i hcianquét,

Batihta ô l’ét sot a la banci

la banci i ront,

Batihta ô l’ét sot al pont,

lo pont ô l’ét pien dé gent,

Batihta en tél monument,

lo monument ô l’ét pien dé mort,

Gian Batihta en tl’ort,

l’ort ô l’ét pien dé salata

Gian Batihta en tla pugnata !

GÉI FAM!

« G’éi fam!

Mingi n’hkan »

« l’ahkagnô ô l’ét dur ! »

« Mingi en mur »

« Lo mur ô l’ét fat »

« Mingi en rat »

« Lo rat ô l’ét via pèr neneuis ! »

Mingi na fieui”

La fieui i ét profumai!”

La faudai ô l’ét dli mié!”

L’ultim ô l’ét lo dié”

LA TAHCÈRI

Lo séroi ô splent,

lo vin ô sé vent!

Entadé,

ma douant pagadé!

LO VIN

Vin, min karo vin,

Té bon et té bél !

Karqui iagio

Té mé fai virir lo fèrvél !

Gé té buto en préson :

Gé té béio néiro

Gé té piso bianc !

LA VALLE SOANA

Tiéi ô lìét en lé pais

Crot ô l’ét en pais en mèf dli quégnèr.

Tiéi ô l’ét en bé pais,

Kon Piagni la kapital,

Crot la provincia

Ciucì la ragion

Et Mont Bianc en t’un cianton

CROT

Ô i ét en pitodo pais

En mèf dli quégnèr

Et sia gent i sé volont tuti bin !

I sont né fièro, né prépotent

Et a kant qui fant gnent dé quégné

I diont : » Sen pora gnet ! »

Pèr alali, do Vilanéva

ô sé pasét lo pont dé San Roc.

En 15 mènuté ô sé ruét…. ô Crot

RONC ET SIÉ CIANTON

La gran komba dé Buiét,

la fumari dé Bohcét,

madamé dé Fos,

signoriné dé Mulin,

balériné dé Tèrsì

cèt lès dé Péséi,

tortoin dé Lasinét

pérosubia dé Faiéi,

sautambanc dé Saudéri,

Pièrlét dla Puntaiéri

Quandin : i ant salva Giuanin,

ronfa dé Konvent,

ciaufé biencé dé Pia Lo Bohc,

kapahtro dé Nolahtro,

Guiò dé Sèrvin.

Hkandé i fant lo l’é,

Fèrni i lo hkiapont,

al Quio i lo sbatont,

ò Ronc i lo lapont.

Mingi –bèrnin d’Arpètà,

Guairi: i ménont la vaci a la vaciari.

Réquiem –étèrnam dé Tiéi,

Fahtonèr dé Crot,

Vilanéva, pais dé konfion,

ô sé vihté mai bin.

Lumafé dl’Andréit

(CROT)

LI PAIS DLA VAL SOANA ET LO SOVRANOM DÉ LA LEUI GENT

Quégnèr dé Crot,

mingi-mort dé Vilanéva,

lumafon dl’Andréit,

réquiem –étèrnam dé Tiéi,

mat dé Guairi,

blagon dé Pia lo Bohc,

pihta-fum dé Fos,

ciamos dé Bohcét,

léci-bèrnin d’Arpètà,

gos dé Ronc,

quèko dé Nolahtro,

sapient dé Férni,

rèpublikan dé Hkandé,

guiò dé Sèrvin,

grafina-bon-pièrlo dé Quiapéi,

rancian dla kordénèri,

mahkon dél Ciésal,

li koti dé Pikat,

findroi dél kugnon,

pisi-mur dla Masonassa,

lu dlé Barmé,

vacio dé Fontanèta,

barbis-da-bohcion dél Pianéi,

(o anqué: fuma dél Pianéi)

tahcion dé Piamprà

(o anqué: li quadro dél Pra) (RONC)

I S’ANT AIDIA:

Anselmo Maria Maddalena

Madò

Quiò

Anselmo Paola

Paola dé Vilét

Nolahtro

Anselmo Silvana

Sylvian

Ronc

Canavesio Maria

Mulin

Chiale Maria Domenica

Mulin

Costa Lucia

Cia dé Crot

Crot

De Paoli Ornella

Mulin

Lucani Domenico

Méko

Ciampii

Peradotto Jacques

Virét

Picchiettino Maria

Maria dé Lilla

Lilla

Paletto Letizia

Tisia

Mont Balnc

Rastello Rosina

Tèrsì

Recrosio Alberto

Bèrto dla résia

Ronc

Recrosio Giovanni

Giannetto

Ronc

Recrosio Rolanda

Dina

Tiéi

Rossio Caterina

Katrina

Fèrni

Vesco Armandina

Tiéi