LEGENDA
É : e come in italiano
È : e lunga
OU : u italiana
U : u francese
OI: oi e non ua
Ô : ò verbo
Ò : o preposizione semplice equivalente ad „a“
CIA, CIO, CIU: cia, cio, ciu come in italiano
GI e Gé: ge e ge italiani
QUI e QUÉ: chi e che italiani
H: per s aspirata
IN: in
EN: en
AN: an
Li mainà dla hkola i sont:
Baudin Ilario
Cordero Anna
Cordero Gianna
Lucani Marco
Lucani Mariella
Martinelli Anna
Martinelli Giuseppe
Perono Lauri
Recrosio Laura
Recrosio Nadia
Reinaudo Angela
Reinaudo Mara
Reinaudo Nelly
Reinaudo Tiziano
Lé magistré i sono:
Faccio Rita
Stefano Maria Gabriella
LI PROVÈRBI DLI VIÉ
PROVÈRBI ENFUMÀ AL TEN
LÉ NÉBIÉ
Sé lé nèbié i vant ò Ohta, ciapa la sapa et va a sohta!
Sé lé nèbié i vant a Lévant, ciapa la sapa et va en tél ciamp!
Sé lé nèbié i vant ò Lans, pren la sapa et va en tél ciamp !
LOI NÉI
A Pont Runtil ô l ét la néi al méis d’avril
San Giusé (19 marf) ô l’ét enko en bon marcian da néi !
Dépoi na néua: sè lé pianté i déhciargiont gnent la néi, i nen démandont d’auto.
La néi dicembrina l ét Kome la lardina
Sé la piogi non la guasta i durét fin’a Pasqua!
S’ô nèit lo gèn Karlévà, ô li vint enko trentétréi névà
Lo géil ô vihtét mai l’ultim (ô dévét enkò vinili dé néi)
LO SÉROI ET LA PIOGI
Sé lo Valon ô at lo ciapél o qu’ô fait burt, o qu’ô fait bél!
S’ô piét lo gèr dé Santa Bibiana, ô piét Karata gèr et na sénana!
Kanqué lo séroi ô fait fènéhtron, ciapa la sapa et vatet ò mason !
Sé ô piét a Sant Médard pèr Karanta gèr ô vét sia part.
Sé ô sèrénét a la matin, ô i ét la piogi al Kamin !
sé ô sèrénét dé noit ô durét fin qué lo pon ô l’ét Koit !
BOKANDO LO KALENDARI
A Endénial li mohcion !
A Pahqué li guiafon!
ENDÉNIAL – PAHQUÉ
A San Luc (18 otobèr) la néi en sli fuc! Portavo lo bohc douant !
Sant’Antoni, n’euira bona! (Lo 17 dé génèr, li gèr i sont slongia dé n’euira!
A la Kandélora da l’invèrno siamo fora!
LA LUNÀ
Sé la lunà i at lo ré o néi, o bré!
Séména a lunà tendra, trapianta a lunà dura!
Lo vin ô sé tirét a lunà dura.
ENFUMÀ A LI MÈIS DL’ ANF
Lo méis d’avril, lavar i ahquélé et alar durmir !
Génèr génèranda, té ma enkò gnent fait gèlar la ciamba !
Dui gèr i éi, dui gé li imprunto da kompar févrèr et gé tla fasèré enkò vèr.
Mars et marson g’éi envèrnà mié moton !
Gé emprunto dui gèr da kompar avril et gé tli foi enkò murir !
I DÉMANDONT MARF :
L’ultim gèr dé févrèr li mainà i prendont kampané, kampanin et kampanon et i vant plé vié, plé piafé, pli cianton a démandar marf.
Ò RONC I DIONT :
Marf, marf vinténet! Kon na grana dé frument, faine vinivi sètfent !
A LA KORDÉNÈRI I DIONT :
Marf, marf vinténet, kon la primà takà lé dent!
LO MÉIS DÉ GÉNÈR ET LI MÈRLO
Lo mèrlo, en iagio, ô l’érét bianc, apré ô at dit a la fin dé génèr:
“Génèr, génévrot, g’ei envèrnà mié mèrlot! »
Génèr ô i at réhpondu :
“Tréi gèr I éi enko,
tréi n’emprunto da mon komparé févrèr
et tla foi enko vèr ! »
Ô at fait tanta fréit qué lo mèrlo ô at dovu pasar su plo kamin et ô l’ét vénu tot néiro
(Térsi)
D’AUTI PROVÈRBI
Lo pan dli patron ô at sèt crohté et poi enkò lo crohton!
La fènà prudenta i vèt la sèrventa. Lo patron ô vét lo garson.
Mieui en koko enqué qué na gèrnà déman.
Lo lu ô pèrt lo péi ma gnent lo vifi !
Quèr content lo ciél ô l’aidét!
Lo vin ô gavét li dispiasir!
Lo vin ô l’ét la tèta dli vié!
Li fasuél i dévont sentir sonar lé kampané! (ventà gnent butar la sément tant profonda).
Marcia gabà venté gnent alar !
Lomban, lamban, fin qué té dévé faré enqué, rémanda gnent a déman.
Li prèvé kon l’infer, li karabinié kon li fèr i tégnont lo mondo frem!
Dé fahtudi al mondo ô gné n’ét pèr lo borgno et è pèr féiqui qu’ô lo ménét
Ô I ÉT LO DIT:
Tie furbo komé kalo qu’ô ciantét dé noit! (Kalo qu’ô ciantét dé noit ô l’ét lo loc)
Teè trouaré gnonka en rak ent’un quiapéi!
Li ruga a tahcèri li marèt en ratèri ! (li ruga pèr disè li Vasoanin; li marét pèr disè li foréhtèr)
Ô l’ét komé donar na karaméla en bucì a branci (per disè qu’ô sèrvéit a gnent d’artot).
PÈR DISÈ QUÉ UN Ô L’ÈT LONC
Gé htiro gnanka tan ten a sèrventa an prèivé !
Tè pi lonc qué na mèsà ciantai !
PÈR DISÈ QUÉ UN Ô VALÈT L’AUTO
Tirètè nai péila ! Kuncèmè gnent bafion !
PÈR DISÈ QUÉ UN Ô TÉ VIHTÉT SEMPÉ TAKÀ
Ô l’ét piès què la lardi !
Ran, ran lo malado ô portét lo san!
Ô i ét en Dio anqué pli ciok!
Lo ruga a tahcèri lo marèt en ratèri
AL KUKUC
La fii i démandét al kukuc: “Ku-Kuc, dla barba rossa, tra vair’anf gé saré mariai?”
I hkotét lo kukuc qu’ô ciantét:
“Ku-Kuc! Ku- Kuc!:::“
ogni iagio qu’ô fait “Ku-kuc!” ô sé kontiét n’anf.
A LA LUMAFI
“Lumafi, lumafon, trai fèr tié kornon!
Sé tli trai gnent fèr la mort gé tè foi vèr!”
MIA MÀ ET LO RATAN
En iagio ô i érét mia mà et ô i érét sempé lo ratan qu’ô portavét via li polin. Mia mà i voléit kahtigar lo ratan; aleuira i at takà li polin a la piota dla gèrnà. Ô l’ét vénu lo ratan, ô at préit la gèrnà kon tuti li polin takà et mia mà i ét htai kahtigai. (LILLA)
BATIHTA, FILA LA RIHTA
Batihta, fila la rihta,
la rihta i hcianquét,
Batihta ô l’ét sot a la banci
la banci i ront,
Batihta ô l’ét sot al pont,
lo pont ô l’ét pien dé gent,
Batihta en tél monument,
lo monument ô l’ét pien dé mort,
Gian Batihta en tl’ort,
l’ort ô l’ét pien dé salata
Gian Batihta en tla pugnata !
GÉI FAM!
« G’éi fam!
Mingi n’hkan »
« l’ahkagnô ô l’ét dur ! »
« Mingi en mur »
« Lo mur ô l’ét fat »
« Mingi en rat »
« Lo rat ô l’ét via pèr neneuis ! »
“Mingi na fieui”
“La fieui i ét profumai!”
“La faudai ô l’ét dli mié!”
“L’ultim ô l’ét lo dié”
LA TAHCÈRI
Lo séroi ô splent,
lo vin ô sé vent!
Entadé,
ma douant pagadé!
LO VIN
Vin, min karo vin,
Té bon et té bél !
Karqui iagio
Té mé fai virir lo fèrvél !
Gé té buto en préson :
Gé té béio néiro
Gé té piso bianc !
LA VALLE SOANA
Tiéi ô lìét en lé pais
Crot ô l’ét en pais en mèf dli quégnèr.
Tiéi ô l’ét en bé pais,
Kon Piagni la kapital,
Crot la provincia
Ciucì la ragion
Et Mont Bianc en t’un cianton
CROT
Ô i ét en pitodo pais
En mèf dli quégnèr
Et sia gent i sé volont tuti bin !
I sont né fièro, né prépotent
Et a kant qui fant gnent dé quégné
I diont : » Sen pora gnet ! »
Pèr alali, do Vilanéva
ô sé pasét lo pont dé San Roc.
En 15 mènuté ô sé ruét…. ô Crot
RONC ET SIÉ CIANTON
La gran komba dé Buiét,
la fumari dé Bohcét,
madamé dé Fos,
signoriné dé Mulin,
balériné dé Tèrsì
cèt lès dé Péséi,
tortoin dé Lasinét
pérosubia dé Faiéi,
sautambanc dé Saudéri,
Pièrlét dla Puntaiéri
Quandin : i ant salva Giuanin,
ronfa dé Konvent,
ciaufé biencé dé Pia Lo Bohc,
kapahtro dé Nolahtro,
Guiò dé Sèrvin.
Hkandé i fant lo l’é,
Fèrni i lo hkiapont,
al Quio i lo sbatont,
ò Ronc i lo lapont.
Mingi –bèrnin d’Arpètà,
Guairi: i ménont la vaci a la vaciari.
Réquiem –étèrnam dé Tiéi,
Fahtonèr dé Crot,
Vilanéva, pais dé konfion,
ô sé vihté mai bin.
Lumafé dl’Andréit
(CROT)
LI PAIS DLA VAL SOANA ET LO SOVRANOM DÉ LA LEUI GENT
Quégnèr dé Crot,
mingi-mort dé Vilanéva,
lumafon dl’Andréit,
réquiem –étèrnam dé Tiéi,
mat dé Guairi,
blagon dé Pia lo Bohc,
pihta-fum dé Fos,
ciamos dé Bohcét,
léci-bèrnin d’Arpètà,
gos dé Ronc,
quèko dé Nolahtro,
sapient dé Férni,
rèpublikan dé Hkandé,
guiò dé Sèrvin,
grafina-bon-pièrlo dé Quiapéi,
rancian dla kordénèri,
mahkon dél Ciésal,
li koti dé Pikat,
findroi dél kugnon,
pisi-mur dla Masonassa,
lu dlé Barmé,
vacio dé Fontanèta,
barbis-da-bohcion dél Pianéi,
(o anqué: fuma dél Pianéi)
tahcion dé Piamprà
(o anqué: li quadro dél Pra) (RONC)
I S’ANT AIDIA:
Anselmo Maria Maddalena |
Madò |
Quiò |
Anselmo Paola |
Paola dé Vilét |
Nolahtro |
Anselmo Silvana |
Sylvian |
Ronc |
Canavesio Maria |
Mulin |
|
Chiale Maria Domenica |
Mulin |
|
Costa Lucia |
Cia dé Crot |
Crot |
De Paoli Ornella |
Mulin |
|
Lucani Domenico |
Méko |
Ciampii |
Peradotto Jacques |
Virét |
|
Picchiettino Maria |
Maria dé Lilla |
Lilla |
Paletto Letizia |
Tisia |
Mont Balnc |
Rastello Rosina |
Tèrsì |
|
Recrosio Alberto |
Bèrto dla résia |
Ronc |
Recrosio Giovanni |
Giannetto |
Ronc |
Recrosio Rolanda |
Dina |
Tiéi |
Rossio Caterina |
Katrina |
Fèrni |
Vesco Armandina |
Tiéi |
commenta